Pastebėjai? Skubam nuraminti! Fotosesija – įvaizdinio pobūdžio, kurios metu visa komanda dirbo laikantis Covid-19 saugumo reikalavimų (aktoriai buvo testuojami). Primename, kad Lietuvoje galiojant karantinui, kelionės metu traukinyje būtina dėvėti veidą dengiančias apsaugines kaukes. Saugokime vieni kitus.

Mes esame UAB „LTG Link“ - AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės dalis ir pirmiausiai siunčiame idėją keliauti – link pajūrio, link namų, link dar neatrastų vietų. Kasdien visi kartu dirbame tam, kad kiekviena kelionė traukiniu virstų malonia patirtimi – patogia ir be rūpesčių. O šiuo projektu „Žalumo link“ keliame klausimą Tau, ką po Tavęs palieka Tavo sprendimai? Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad keliaudamas elektriniu traukiniu, keliauji be taršos pėdsako gamtai bei prisidedi prie klimato kaitos poveikio mažinimo.

Didžiausias šiandienos uždavinys ir galimybė – iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Siekdama šio tikslo Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą – plačiausio užmojo priemonių rinkinį, kuris turėtų suteikti Europos piliečiams ir verslo įmonėms galimybių pasinaudoti tvariu perėjimu prie žaliosios ekonomikos. 

Priemonės, prie kurių pridedamas pradinis pagrindinių politikos sričių veiksmų planas, yra labai įvairios: nuo didelio masto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo iki investicijų į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas ir Europos gamtinės aplinkos išsaugojimo.

„LTG Link“, kartu su visa „LTG Lietuvos geležinkeliai“ grupe siekia prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo strateginiais projektais:

• Vilnius–Klaipėda geležinkelio ruožo elektrifikavimas. Lietuvoje šiuo metu elektrifikuota apie 7 proc. geležinkelio linijų, o elektrifikavus Vilnius–Klaipėda ruožą šis rodiklis pasieks apie 35 proc. Vilnius–Klaipėda koridoriaus elektrifikavimo projektą planuojama baigti 2024 metais. Tai leis sumažinti CO2 išmetimą 150 tūkst. tonų per metus, ekonominė projekto nauda sieks 500 mln. eurų, ekologinė nauda – 700 mln. eurų. Daugiau apie projektą.                                                                                                                                                                        
• Keliones traukiniais skatins ir Baltijos šalių europinės vėžės projektas „Rail Baltica“. Šiuo geležinkeliu iš Vilniaus Varšuvą bus galima pasiekti per 4 valandas, Rygą per 2 valandas, o Taliną – mažiau nei per tris valandas.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   
• Atnaujinamas keleivinių riedmenų parkas. Visi naujieji traukiniai bus pritaikyti individualių poreikių turintiems keleiviams, tarp jų – ir senjorams, šeimoms su mažyliais ar riboto judumo žmonėms. Viešojo pirkimo, skirto jiems įsigyti, vertė siekia daugiau kaip 200 mln. Eur. Skaičiuojama, kad atnaujinus traukinių parką, į aplinką per metus pateks 69 proc. mažiau anglies dioksido (CO2).                                                                                                                                                                                                                                                  
• Visi elektriniai traukiniai varomi elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tad visiškai žaliai važiuos ir naujieji riedmenys.

Europai siekiant tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, 2021-ieji paskelbti Europos geležinkelių metais. Šiais metais rengiami įvairūs renginiai ir imamasi kitų iniciatyvų siekiant skatinti šį ekologišką, patogų ir saugų keliavimo būdą. Siekiama padidinti geležinkeliais keliaujančių žmonių ir vežamų prekių dalį, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus.

Didžioji dalis Europoje esančių geležinkelio linijų yra elektrifikuotos, tad keliaujant geležinkeliais tas pats atstumas įveikiamas išmetant gerokai mažiau CO2 nei keliaujant kelių ar oro transporto priemonėmis. Be to, tai vienintelis transporto sektorius, kuriame, net didėjant transporto srautams, nuo 1990 m. beveik nuolatos mažėjo išmetamas CO2 kiekis: 2016 m. tame sektoriuje išmetamas CO2 kiekis sudarė tik 0,5 % visų rūšių transporto sektoriuose išmetamo kiekio.

Geležinkelių sektoriuje suvartojama tik 2 % viso ES transporto sektoriuje suvartojamo energijos kiekio, nors 2016 m. geležinkeliais vežta 11,2 % visų krovinių ir 6,6 % visų keleivių. 1990–2016 m. geležinkelių sektoriuje suvartota mažiau energijos, taip pat vis dažniau naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai.

Kam važiuoti, jei gali keliauti?